KĄ TU DARYTUM, JEI NIEKO NEBIJOTUM ? Tik ori moteris gali suprasti feminizmą
KĄ TU DARYTUM, JEI NIEKO NEBIJOTUM ? Tik ori moteris gali suprasti feminizmą
#MeToo (liet. Aš taip pat) – judėjimo atgarsiai pasiekė ir Lietuvą, kuomet 2018 m. pradžioje buvo anoniminių ir viešų liudijimų apie seksualinį priekabiavimą Vilniaus dailės akademijoje, Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje ir kt. įstaigose.2020m. Asociacija FILA įsteigė oficialų #MeToo Judėjimą Vilniuje,Lietuvoje.
1950-aisiais JAV įsikūrusi Marleen Milligan kilusi iš šeimos, kuri siekia, kad mergaitės tapųi tobulomis namų šeimininkėmis, tačiau Marleen yra pasiryžusi padaryti aktorės karjerą. Jai suteikiama puiki gyvenimo galimybė, kai ji išrenkama pagrindiniam vaidmeniui filme su amerikiečių gamybos kompanija, keliaujant filuoti į Afriką . Jos svajonė yra sudrumsčiama , filmo režisieriaus, vyresnio 60 metų vyro, bandančio peržengti jos ribas seksualiai išnaudodamas ją ir manipuliuodamas ja privedant prie neprofesionalaus bendravimo.
Biografinis filmas, sukrėtęs JAV. Prieš porą metų kilusį pasaulinį judėjimą „MeToo“ pradėjo ir išgarsino žymiojo Holivudo prodiuserio Harvey‘io Weinstein‘o byla, kuomet 2017 m. rudenį įtakingą kino pasaulio verslininką nederamu seksualiniu elgesiu iš viso apkaltino beveik šimtas moterų ir dabartinė žymi televizijos laidų vedėja Megyn Kelly.
Tai istorija apie išprievartavimo auką, Payal Sinha, kuri priversta pasiduoti šeimos spaudimui nepranešti apie išžaginimą, nes jie jaudinasi dėl savo reputacijos.
Kultūros istorikės Violetos Davoliūtės komentaras skambėjo LRT RADIJO laidoje „Kultūros savaitė“
Įvairiose šalyse moterys siekia atkreipti dėmesį į seksualinį priekabiavimą, psichologinį smurtą piktnaudžiaujant galia darbo vietose ir kitur, kur to jokiu būdu neturėtų būti. Nors tai yra tarptautinis judėjimas, nepaisant universalių aspektų, kiekvienoje šalyje jam būdinga unikali socialinė ir kultūrinė specifika.
Kalbant apie Lietuvą, man ypač svarbu, ką #MeToo banga atskleidė apie aukštojo mokslo institucijas. Aukštosios mokyklos – tam tikros laboratorijos, kur jauni žmonės virsta subrendusiomis asmenybėmis, visaverčiais valstybės piliečiais arba priešingai – nusivilia sistema, aplinka, gal net praranda tikėjimą pačia valstybe. Tos laboratorijos gali būti ganėtinai uždaros, stipriai veikiamos viduje vystytų tarpusavio ryšių, elgesio kanonų. Apskritai švietimo įstaigos, ligoninės, globos, senelių ar vaikų namai, armija, net kalėjimai yra tam tikras lakmuso popierėlis. Tai pasauliai su savo taisyklėmis ir vidiniais santykiais, bet kartu jie gana aiškiai atspindi platesnes visuomenės normas ir tendencijas.
Taigi ką atskleidė #MeToo judėjimo banga apie Lietuvos švietimo institucijų aplinką? Pirmiausia tai, kiek dar autokratinių, despotizmu grįstų ugdymo tradicijų čia yra išlikusių. Tos tradicijos sovietinio bloko valstybėse buvo diegiamos daugybę metų ir veikė visą kultūrą, bendravimą. Autokratinio ugdymo principus geriausiai atspindi plačiai suvešėjusi priverstinio auklėjimo ir perauklėjimo zonų, baudžiamųjų lagerių, darbo stovyklų, pataisos kolonijų ir pan. subkultūra, kur fizinė ir psichologinė prievarta buvo pagrindiniai auklėjimo ir kontrolės įrankiai. Savo ruožtu ši tradicija per bendrabučius, kareivines, stovyklas ir t. t. plito už ypatingųjų perauklėjimo zonų ribų ir skverbėsi į įprastas mokyklas, kitas švietimo įstaigas.
Tokio ugdymo paveldas iki šiol puikiai atsispindi kalboje – paradoksaliai, ji rodo tiesiogines jungtis tarp skirtingų kartų atstovų ir net skirtingose barikadų pusėse atsidūrusių oponentų. Štai profesorius sako studentei, jog uždengs jai veidą pagalve ir išprievartaus tam, kad galėtų kažko išmokyti. Kaip du vandens lašai panašią retoriką naudoja jau kitos kartos žmogus, to paties profesoriaus studentas, smerkiantis profesorių. Aukštosios mokyklos atstovas interviu žiniasklaidai komentuoja: „Nebūsiu jo mergaitė“, o tai iš esmės reiškia žemiausios kastos kalinį. Norėdamas fotorealistiškai tapantį studentą pamokyti geriau tapyti, profesorius jo klausia: „Gal tu esi pederastas?“ Ir tai yra veik tiesioginė aliuzija į 1962 metus, kai gerklingas SSRS lyderis Nikita Chruščiovas lygiai tokiais pat žodžiais auklėjo jaunus dailininkus modernistus parodoje Maneže. Lyderiui nepatiko dailininkų darbai, todėl jis taip kreipėsi į jaunimą: „Jūs pederastai ar normalūs bernai?“ Ir atsisukęs į dalininką Borisą Žutovskį grasino: „Numausim tau kelnes ir paklupdysim ant dilgėlių. Turėsi klūpėti, kol pasitaisysi ir ko nors išmoksi.“
Tokio auklėjimo esmė – psichologiškai palaužti kitą žmogų, brutaliai primesti savo galią. Seksualinis aspektas yra tik sudėtinė tokio modelio dalis, tik dar viena galios demonstravimo priemonė. Ir visuomet tokio modelio viršūnėje yra koks nors didysis autoritetas – lyderis, genijus, vadas, turintis teisę vienu rankos mostu ciniškai surūšiuoti žmones į vertingus ir beverčius, iškelti į aukštumas ar sumaišyti su purvu. Taip neva grūdinami stipriausieji.
Ir dar vienas aspektas. Daug diskutuojama, kodėl jauni žmonės pasiduoda autokrato galiai, įsivelia į santykius, kurie yra žeidžiantys, skaudinantys ar traumuojantys. Į aukštąsias mokyklas ateinantys žmonės jau iš anksčiau (galbūt šeimų, ikimokyklinių įstaigų ar mokyklų) atsineša įskiepytą norą įtikti autoritetui, nekritišką tikėjimą juo ir manymą, jog, norint ko nors pasiekti, turi atiduoti duoklę galimybes atversiančiam vartininkui. Tai reiškia, kad Lietuvoje jauniems žmonėms trūksta tikėjimo, kad jų gabumai, žinios ir talentai, o ne gebėjimas kam nors įsiteikti ir paklusti gali atverti bet kurias duris.
Kiekvienas, atsinešantis tikėjimą, jog kelias į sėkmę tiesiogiai siejasi su kokio nors galią turinčio autoriteto malone, jau yra tam tikros korupcinės, autokratinės kultūros dalis. Kaip ir galios pozicija piktnaudžiaujantys autoritetai tikrai yra ne monstrai, o tos pačios korupcinės, autokratinės sistemos aukos ir ambasadoriai.
#MeToo banga Lietuvoje ardo dešimtmečiais diegtas autokratinio ugdymo normas, skaldo vergišką tikėjimą autoritetais. Labai noriu tikėti, kad šiame kontekste įsižiebusios diskusijos apie švietimo institucijas, studentų ir dėstytojų bendravimą, profesinę etiką, galios ribas padės geriau suvokti ir pagaliau išguiti iš Lietuvos ar bent jau iš švietimo institucijų atgyvenusią dedovščinos kultūrą ir korupciją.
(Šaltinis : Bernardinai.Lt)
2006 m. Tarana Burke apniko nenumaldomas noras ką nors padaryti dėl seksualinio smurto, kurį ji matė savo bendruomenėje. Ji išsitraukė popieriaus lapą, ant viršaus užrašė „Aš taip pat“ ir išdėstė veiksmų planą judėjimo, kurio centre - išgyvenusiųjų seksualinį priekabiavimą empatijos jėga. Praėjus daugiau nei dešimtmečiui, ji apmąsto tai, kas nuo to laiko tapo pasauliniu judėjimu, ir ragina stipriai paraginti panaikinti galią ir privilegijas, kurios yra seksualinio smurto blokai. „Mes esame skolingi ateities kartoms už pasaulį, kuriame nėra seksualinio smurto“, - sako ji. - Tikiu, kad galime sukurti tą pasaulį “.
Tam reikėjo tik vieno filmo. Lady Gagos eilė kaip „Ally“ yra „Žvaigždė gimsta“ pavertė ją bonafide kino žvaigžde. Jos vaidmuo gavo „Oskaro“ ir praėjusią naktį Los Andžele ji buvo pagerbta kaip viena iš įtakingiausių ELLE moterų Holivude. Šių metų renginyje prabilusioje pritarimo kalboje Gaga atviravo apie savo patirtą seksualinę prievartą, depresiją ir ragino moteris prakalbėti ir „pakviesti pasaulį link gerumo“. "Aš norėjau grąžinti jėgą ir gerumą", - sakė ji.
(galima video įsijungti Lietuviškus subtitrus)
#Me Too įkurėja aiškina , kas yra šis judėjimas iš tikrųjų ir apie miskoncepcijas ir stereotipus sklandančius apie jį.
Copyright © 2021 Feminizmo ir Lygybės Asociacija
VISOS TEISĖS SAUGOMOS. Nepilnamečiams turinys nepritaikytas, asmenims neturintiems 18 metų skaityti draudžiama.
Web Designer