KĄ TU DARYTUM, JEI NIEKO NEBIJOTUM ? Tik ori moteris gali suprasti feminizmą
KĄ TU DARYTUM, JEI NIEKO NEBIJOTUM ? Tik ori moteris gali suprasti feminizmą
SAVANORIAUKITE
Nebūkime jautrūs tik toms problemoms , kurios liečia mūsų aplinką, bet kurios palietė ir kitus. Niekas nėra apsaugotas nuo skurdo, depresijos ir net savižudybių, kurios ypač dažnos tarp vienišų žmonių , ypatingai- senolių. Karantinas mus kankino ilgai, tačiau kai kurie tokiomis sąlygomis gyvena daugybę metų, padėkime jiems.
Rusų pareigūnai areštuoja senolę dėl protesto prieš karą. ,,Tikri vyrai'' pasirinko sau tinkamą kategoroją.
Net jei rusų ir yra praplautos smegianys ir jie neva neturi priėjimo prie Vakarų žiniasklaidos, nors oligarchų vaikai studijuoja geriausiuose pasaulio universitetuose ir jų vilos tūno gražiausiose pasaulio vietose, o prabangiausiame Londono kvartale gyvena vien rusai, net tada pasirenkama klausytis Putino ?
Kariuomenei vykdant beprotišką įsakymą tokį kaip,, suimti nekaltus žmones'' galima apeiti seną vos vaikštančią moterį, o gavus įsakymą ,, šaudyti į viską , kas juda'' juk galima ir prašauti pro einantį vaiką ir nesprogdinti nekaltų gyventojų namų...Kai rusų oligarchai skundžiasi , kad neteko vieno iš savo prabangių namų , ukrainiečiai neteko savo vienintelių namų ir šeimų. Oligarchai veidmainiškai skelbiasi nepalaikantys Putino tik dėl sankcijų ir asmeninės žalos, bet ne dėl to , kad jie smerkia savo ,,lyderį''. Daugelis jų net neturi nuolatinės gyvenamos vietos Rusijoje ir niekas jiems netrukdo teikti pagalbą ukrainiečiams, o finansiškai pajėgūs rusijos piliečiai galėjo palikti tą sužverėjusią šalį, nes karas Ukrainoje vyksta nuo 2014 metų. Putinas vėl išrenkamas ir tauta vėl garsiai skanduoja jo vardą, aukštindami savo niekingą naciją, ir tikėdamiesi dar prasiplėsti su savo teritorija, viltingomis akimis žiūrėdami į Putiną, o jo ginerolai kaip avelės žvelgdami į jį su baime. Sunerimstame tik tada, kai atsiranda grėsmė mums, nes jeigu Ukraina būtų Azijos regione-vargu ar būtume tokie palaikantys, nors neseniai atakuotas Somalis...
Mažiausiai gali padaryti paprasti žmonės, kaip ta sulaikyta drąsi močiutė, kuri priešinasi net neturėdama tam priemonių , kaip ir apgauti jauni kariai ir finansiškai nuskriausti žmonės , kurie net neturi galimybių palikti Rusiją. Kodėl taip bijo rusijos tikrieji vyrai, dienas leidžiantys sporto salėje, jeigu sena moteris nebijo? Kur visi ,, vyriški '' ,besijuokiantys iš gėjų, kad jiems trūksta vyriškumo-tai gal parodykite tą vyriškumą, nes jei reiktų eiti į karą su lietuviu vyru arba ukrainiete moterim-pasirinkimas būtų lengvas.., Tuo tarpu turtingieji turėdami privilegiją nepriklausyti nuo Putino-ten sėdi , gyvena ir šlovina savo vadą, tačiau atvykę į Europą skundžiasi , kad jie yra bejėgiai ir jiems yra plaunamos smegianys, nors jų ,, plovimo vietą'' gali pasirinkti....Jų dėka Putinas atėjo į valdžią ir jų dėka jis joje išsilaikys,. Rusijos žvaigždės ir ..influenceriai''neva smerkia Putiną, tik kai juos tiesiogiai palietė sankcijos,.Dabar nenorėdami jaustis atskirti ir smerkiami draugų ir kaimynų, jie atvykę į Europą skundžiasi, koks sunkus ten rėžimas, nors turi galimybes ir lėšas nuo jo atsiriboti, jį įtakoti ir padėti žmonėms , kurie galėtų kažką keisti. Jei Putinas laimės, visi rusai dar labiau jį šlovins, o pasmerks tik pralaimėjimo atveju, nes niekam nepatinka pralaimėtojai.
Drąsi ir įkvepianti advokatų tarybos pirmininko Igno Vėgėlės kalba apie Žmogaus teises ir laisves ,jų iššūkius bei kompromisinį Konstitucijos taikymą pandemijos akivaizdoje pasinaudojant politiniu ir ekonominiu klimatu, ignoruojant patį svarbiausią šalies dokumentą .
Straipsnių autorinės teisės priklauso Feminizmo ir Lygybės Asociacijai.
Neseniai įvykusiame ',, Didžiajame šeimos gynimo marše'' tradicinės šeimos gynėjai išdidžiai citavo LR Konstitucijos 38 str., kuris akcentuoja, kad ,, šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę. Santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu.,'' Apmaudu, kad gynėjams aktualu, tik paskutiai penki svarbiausio šalies dokumento žodžiai. Cituodami vieną straipsnį, jie ne tik pamiršta jo galutinį tikslą, kontekstą, bet ir visą Konstitucijos esmę - užtikrinti kiekvieno žmogaus teises ir laisves, jas ginti nediskriminuojant.
Kiekvienas žmogus turi teisę į šeimą, kad ir kokia jos sudėtis ir sekso forma , kuria jie užsiima, bebutų. Panašu , kad , prisidengus tradicinės šeimos idėja , labiau ginamas tradicinis seksas ,nei pati šeima, kurios esmės šeimų maršo dalyviai akivaizdžiai liko nesupratę. O jų pagrindiniai argumentai ..prieš ''apsiriboja tik jiems nepriimtina sekso forma, kurią jie viešai smerkia netgi su iliustracijomis , nors labai tikėtina, kad tai praktikuoja patys, nes teises ir laisves vertina neproporcingai, kaip ir savo moralę.
Šeimos pagrindas yra meilė, būtent jos akivaizdžiai stokoja agresyviai nusiteikę piketuotojai, savo vulgariu elgesiu ir plakatais viešai įžeidinėdami homoseksualus.
Net jauna mamos , atėję į šeimos maršą su mažamečiais vaikais , rodo nepagarbius gestus ranka homoseksualiam vaikinui, nesijaudindamos, kad jos rodoma panieka padarys daug daugiau žalos jos vaikams, nei homoseksualai, prieš kurių įtaką kovojama.
Dar didesnę stagnaciją mūsų visuomenėje rodo tai , kad homoseksualai prilyginami pedofilams ir zoofilams, kurių santykiai toli gražu nėra pagįsti abipusiu laisvu sutikimu ir meile, kurią jie nori įteistinti partnerystės forma, nes santuokai kolkas visuomenė nėra pribrendusi. Ypatingai žemu intelektu pasižymintys homofobai , jaučiasi turintys viršenybę nuspręsti kažkieno kito likimą ,apribojant seksualinių mažumų teises, kurios turėtų būti savaime suprantamas dalykas: pastarieji netrokšta būti aukščiau - jie tenori lygybės. Ironiška, kad tradicinės šeimos gynėjai patys organizuodami ,,Didįjį šeimų maršą '' ir viešą agresiją skatinančias demonstracijas skundžiasi , kad viešumo trokšta seksualinės mažumos,ir ragina jas nesidemonstruoti. Kažkada juodaožiai taip pat buvo priversti kovoti už savo teises, nes tuo metu visuomenės mąstymas nebuvo progresavęs ir sugebantis keisti savo ,,tradicinių įsitikinimų''. Tuometinė ,,Žmogaus teisių ir laisvių chartija '' atrodė, kaip nereikalingas išvedžiojimas. Galbūt Lietuva kolkas yra per jauna demokratija pateikti įstatymo projektą ir jį priimti be ,,MARŠO'', organizuoto žmonių su akivaizdžiia intelekto ir tolerancijos stoka. Tradicinių homofobų retorinis klausimas ,, Kam jūs ,,iškrypėliai'' lendate į viešumą?''turėtų būti adresuotas būtent ,, Didžiojo šeimų maršo'' organizatoriams.
Dauguma renginio dalyvių nesuvokia skirtumo tarp homoseksualaus asmens ir pedofilo, taigi naturalu, kad elementaraus išprusimo stoka jiems sukelia baimę , kurią jie sugeba išreikšti tik priešiškumo forma.
Kad būtų paprasčiau ir nereiktų gilintis į visą informaciją , abiems grupėms apibūdinti naudojamas negatyvią prasmę turintis žodis ,, pydaras'' . Blogiausia, kad tai daroma vaikų akivaizdoje, tų pačių vaikų, kuriuos norima neva apginti. Taip pat nenorima gilintis ir į Konstituciją ir naują Partnerystės įstatymo projektą, kurio vienas sakinys nulėmė viso dokumento likimą, jį paneigiant ir ignoruojant daug kitų, teigiamų dalykų, naudingų ir tradicinėms poroms. Niekas nesigilino, kad homoseksualų santykių reguliavimas įstatymo projekte užėmė mažiausiai vietos. Neproporcingai pasverdami vertybes ir matuodami kitų moralę savais standartais, tradicinės šeimos gynėjai nuolat agresyviai tyčiojosi iš homoseksualų mažamečių vaikų akivaizdoje ,smerkdami dviejų vyrų seksualinius santykius , demostruodami draudžiančius analinį seksą plakatus. Atrodytų , kad tokia sekso forma yra pagrindinė tradicinės šeimos gynėjų problema, nors toks seksas niekam nekenkia ir nesikėsina būti integruojamas į tradicinės šeimos intymų gyvenimą, kuris galbūt taip pat labai tradicinis , gatantuotai atliekamas tik misionieriaus poza... Stebina , kad tėvų necenzuriniai žodžiai ir vieša panieka demonstuojami jų pačių vaikų akivaizdoje , nesulaukė Vaikų teisių dėmesio, o Policija spalvingas vėliavos spalvas traktavo , kaip didžiausią grėsmę , ignoruodami akivaizdžią agresiją seksualinių mažumų atžvilgiu. Necenzūriniai žodžiai ir keiksmažodžiai padarys daugiau žalos tradicinės šeimos vaikams , nei LGBT daugiaspalvė ir jų intymus gyvenimas. Agresijos ir netolerancijos kurstymas mūsų visuomenėje tapo norma, todėl veltui kovojame prieš patyčias mokykloje, kurios yra toleruojamos mūsų valstybės politikų ir tesėsaugos.
,,Stipri šeima - stipri valstybė ''ir kitos naudojamos skambios frazės turi turėti tai pagrindžiančius argumentus, atsakant į klausimą, kas ją daro stipria. Nuolat augantys skyrybų ir smurto artimoje aplinkoje skaičiai parodo, kiek daug problemų turi tradicinės šeimos, tačiau dėl to nesiryžtama protestuoti. Tai parodo dar didesnę problemą Lietuvoje - tolerancijos stoką, patyčių skatinimą ir neadekvatų kitų smerkimą, pamirštant savo pačių moralę . Norėtųsi, kad ir šios problemos įkvėptų streikuoti Vingio parke... Neseniai už nacionalines vertybes kovojantys fašistai ir naciai dabar yra teisiami Žmogaus Teisių Teisme, ne dėl to, kad darė kažką gero savo šaliai, bet , kad darė bloga, ir visuomenė per vėlai tai suprato.
Šeima nėra tiktai jos sudėtis, o jos mokomos vertybinis pamatas . Žmogus, žeminantis kitą, negali būti laikomas moraliu. Meilė yra šeimos pagrindas, o vienas iš jos elementų-tai individas, kurio teisės ir laisvės turi būti garantuos Valstybės, nepaisant , ar tai vyras ar moteris. Nesvarbu, ką kas veikia lovoje, -kiekvienas iš mūsų nusipelno būti laimingas ir jaustis saugus gyventi ir kurti šeimą , nes individo laisvė ir laimė yra priežastis , kodėl jis nuspręndžia kurti šeimą, o ne dėl to, kad tokia yra tradicija, ir taip daro visi. Tvirto vertybinio pagrindo neturintis pilietis niekada nesukurs tvirtos šeimos, kaip ir moteris , kuri susilaukia vaiko tik todėl, kad ,,išgelbėtų'' santuoką arba dėl to, kad taip daro kiti. Toks elgesio modelis taip pat labai praktikuojamas , tačiau toks tradicijų sekimas nepadarys mūsų laimingais, ir nelaimingi žmonės, bandantys gyventi kaip gyvena kiti, tikrai nesukurs stiprios valstybės. Žmogus , kuris yra apribojamas , suvaržytas ir nelaimingas turėdamas atsakomybės jausmą , niekada nekurs šeimos, nors mūsų visuomenėje tai dažnai pasitaiko.
Taigi, kodėl stipri šeima yra stipri valstybė? Ar suvokiame , ką reiškia ši frazė, ar tiesiog diskriminuojame kitus , pamiršdami likusius Konstitucijos straipsnius , kurie deklaruoja lygybės ir laisvės principus. Konstitucinis teismas 2000 m. birželio 30d. nutarime suformulavo svarbų principą, kad ,, negali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį asmuo, įgyvendindamas vieną konstitucinę teisę, netektų galimybės įgyvendinti kitą konstitucinę teisę.'' Teisė yra visuma ir teisių ribojimas turi būti subalansuotas su kitomis teisėmis.
Tradicinės šeimos gynėjai su konstitucinėmis teisėmis elgiasi , kaip vaikai su uogomis ant torto, nuringdami jiems labiausiai patikusias , galiausiai palikdami negražų sudarkytą pyragą. Kai Konstitucijos jau nebepakanka, griebiamasi Biblijos. Cituodant ją reikia , pabrėžti , kad Dievas sukūrė ir vyrą ir moterį , tačiau negalima ignoruoti svarbiausio Biblijos mokymo -meilės artimui, nes juk nepasakyta -mylėk tik vyrą arba moterį. Dievas įsakė myleti savo artimą kaip save patį, mylėti net savo priešus. Mitinge dalyvaujantys Biblijos cituotojai patys pažeidžia patį svarbiausią Dievo įsakymą , nekęsdami ir kurstydami susispriešinimą visuomenėje, tos neapykantos mokydami savo vaikus , kuriems neva bando rodyti gerą pavyzdį. Logikos ir moralės prieštavimų pilna ne tik jų naudojamose frazėse , bet ir elgesenoje.
Prieš cituojant pačius svarbiausius įstatymus , pirmiausiai, apmąstykime jų tikslą . Teisdami kitą žmogų, kuris niekam kitam nekenkia, prieš tai permastykime savo nuodėmes ir neapykantą . Save pateisinanti tradicinių močiučių frazė ,, nieko nenužudžiau, nieko nepavogiau'' neparodo, kad esame dori, tai tik maža dalelė nuodėmių ir blogybių kurios egzistuoja. Galų gale meilė ir pagarba kitam žmogui yra kur kas svarbiau nei tradicijos, todėl prieš eidami į mitingą , apgalvokime savo pačių klaidas, o priėš cituodami Bibliją, geriau nueikime išpažinties, jei tik prisiminsime visus Dievo įsakymus.
Mūsų visuomenėje pasidarė populiaru nesigilinti į informaciją , o plaukti pasroviui, priimant svarbiausius sprendimus, remiantis ribota ir šališka informacija. Žiniasklaida yra puikus to pavyzdys. Prieš smerkdami ir kritikuodami kitus-atsisukime į save ir į savo ribotą protą, kurio bent jau užtenka suvokti blogos įtakos pasekmėms, žinoma, kitų , o ne savo. Gal pagaliau nešališkai paanalizuokime, kokią įtaką darome viešai įžeidinėdami kitus. Pasigilinkime atidžiai ne tik į kitų , bet ir savo įtaką prieš žemindami kitą asmenį vaikų akivaizdoje.
Kyla klausimas, ar tradicinės šeimos gynėjai geba priimti svarbius sprendimus ir išauginti doras asmenybes, turėdami tik ribotą kiekį žinių , daug neapykantos ir didelį bagažą necenzūrinių žodžių. Kaip jaustumėtės , jei jūsų vaikas dėl homoseksualumo būtų izoliuojamas ir kęstų patyčias , kurias jūs patys skatinate. Mąstykime plačiau ir atsakingiau, nes niekas nėra apsaugotas.
Buvo laikai, kai moteris, norėdama jaustis vertinga, turėjo turėti vaikų ir vyrą, kad jaustųsi pilnaverte. Nesvarbu, koks vyras bebūtų, jis buvo tarsi moters savivertės garantas, tarsi medalis už pastangas, kurios galėjo būti panaudotos jos talento realizavimui. Pilnavertė moteris yra ne ta , kuri susiranda betkokį vyrą ir tvarko jo buitį , augina vaikus ir prisideda prie jo svajonių realizavimo, pilnavertė moteris yra ta , kuri pildo ir išpildo savo svajonę, nepriklausomai nuo šeimyninio statuso.
Yra daugybė moterų kurioms pavyko sukurti sėkmingą šeimą ir padayti stulbinamą karjerą. Moteris turi siekti to, ko pati tikrai nori ir realizuoti save srityse, kurios jai labiausiai patinka, nepriklausomai tam pritaria jos partneris ar ne. Dauguma moterų pasiduoda vyro spaudimui ir atsisako karjeros vardan šeimos.
Kai kurioms moterims sėkmė yra verslo sukūrimas ar aukštos valstybinės pareigos, kitoms sėkmė- tai santuoka . Visuomet galima turėti abu. Kai vyras tampa tikslu, tokiu atveju, vaikai dažnai naudojami , kaip priemonė ar garantas tokiai sėkmei pasiekti. Kai baimė likti vienai tampa tokia stipri, kad pasidaro nesvarbi vaikų ateitis ir karjera, nes svarbiausia tikslu tampa nelikti vienai , negalvojant apie savo pasirinkimo pasekmes.
Laikai pasikeitė, mes patobulėjome ir nesiliaujame tobulėti. Natūralu, kad 1930-iais metais Simone de Beauvoir sukrėtė savo auditoriją teigdama, kad yra ir kitų būdų, kuriais moteris gali jaustis realizavusi save, nebūtinai ištekant ar pagimdant vaikus. Daugintis geba ir gyvūnai, tam didelio talento nereikia. Rinktis turime atsakingai. Net ir santuoka jokiu būdu nėra sėkmės garantas, dažnai neatsakingai pasirinkus tai gali tapti didele nelaime ne tik mums, bet ir vaikui, kurio taip trokštame dėl apgaulingo motinystės instinkto, kuris dažnai tėra tik visuomenės spaudimas, rolė primesta mums, kuri neleidžia mąstyti nepriklausomai. Savaime suprantama, ne visos moterys tai daro iš reikalo, tačiau
Lietuvoje dauguma santuokų įvyksta moteriai jau besilaukiant, arba gimdoma, bandant išsaugoti byrančius santykius ar santuoką , kuri nebedžiugina. Kartais baimė likti vienai neleidžia moterims savarankiškai suvokti, ko jos iš tiesų ji nori ir koks yra jų tikrasis pašaukimas. Motinystė tėra vienas iš daugelio variantų ir nebūtinai turi būti pirma svajonių sąraše. Vaikų turėjimas nėra įrodymas, jog esame sėkminga asmenybė ar pasiaukojanti motina, tik dėl to, kad to norime . Galbūt už to slypi noras išlaikyti partnerį, vienatvės baimė ir poreikis , kad kažkas rūpintųsi mumis ir vaiku, kad nereikų pačioms prisiimti atsakomybės ir rizikos siekiant savo svajonės. Šeima nėra amžina, kaip ir jausmai, todėl labai jauname amžiuje priimdami sprendimą kurti šeimą, galime labai sumažinti savo galimybes ateityje susilaukus vaikų su netinkamu partneriu ir paaukojus dėl to savo studijas ir karjerą, dalykus kuriuos bus sunkiau gauti vėlesniame amžiuje . Neprivalome gimdyti vien dėl to, kad to reikalauja vyras, ir mes pačios nesame tikros, dėl savo situacijos, esame pusiaukelėje, nes galbūt tas pats vyras, kuris reikalavo vaikų vieną dieną teisme kovos dėl alimentų išmokų, privalu tai įvertinti. Gyvenime būna visko, todėl negalime lošti kažkieno kito ir ypač savo likimais. Turime suvokti kiekvieno savo įgeidžio priežastis ir nuošidžiai atsakyti sau, kodėl to norime ,kodėl mums tai svarbu dabar ir kodėl tikime, kad tai išliks vienodai svarbu ateityje, pasikeitus aplinkybėms. Motinystė yra kilnus pašaukimas, bet nevisuomet tai reiškia mūsų gebėjimą pasiiaukoti dėl kitų, dažnai tai gali būti paslėptas noras , kad kažkas kitas rūpintųsi mūsų gyvenimu ir svarbiausių spendimų netektų priimti vienoms. Duoti galima ir įsivaikinus ar padarius sėkmingą karjerą , per kurią galima padaryti daug daugiau gero platesniam vaikų ratui ir visuomenei. , jeigu apsiribosime tik altruizmu.
Šiandien pasirinkimas neturėti vaikų yra laikomas normaliu daugelyje šalių, tačiau Lietuvoje jis vis dar sunkiai prigyja, nes moteris visuomenės laikoma ,,keista '' , jeigu pareiškia nenorinti gimdyti. Netekėjusi ,net savu pasirinkimu, moteris dažnai piešiama , kaip nepatraukli ar esanti problematiško charakterio , nepaisant to, kad galbūt yra modelis ar sėkminga verslininkė, kuri turėjo per mažai laiko santykiams arba per didelį pasirinkimą . Galbūt ji nėra nepatraukli ragana ir atmetė atitinkamus pasiūlymus, nes turėjo aukštus standartus ir nenorėjo tiesiog patenkinamo partnerio, o pačio geriausio. Išsiskyrusios moterys taip pat vertinamos kontroversiškai.Primetama nuomonė, kad moteris turi kentėti ir nesiskirti vardan vaikų, net jei santuokoje ji yra labai nelaiminga. Mūsų televizija nuolat merginas moko , kaip ,,pagyvinti''santykius ir padaryti vyrą laimingą, kad jis nepabegtų. Preziumuojama, kad dėl skyrybų kaltas moters negebėjimas būti seksualia, įsomia ir tobula namų šeimininke.
Dažniau mažesniuose miesteliuose nenoras turėti vaikų vis dar laikomas nenormaliu ir stigmatizuojamas kaip kaltė ar nenoras pasiaukoti. Priešingai nei Lietuvoje, pasauliniuose metropoliuose, tokiuose kaip Londonas ir Niujorkas, yra gana sunku surasti ištekėjusią moterį su vaikais kuriai mažiau nei 35 metai, vien todėl ,kad moterys prioritetą teikia karjerai ir savo individualiai sėkmei, tik vėliau jų dėmesys nukrypsta kitur.
Lietuvoje prioritetas teikiamas šeimai ir tik vėliau svarstoma apie karjerą. Žinoma, šį pasirinkimą skatina ir socialinės bei ekonominės problemos, aukštasis mokslas, pavėluotas patekimas į darbo pasaulį ir nestabilumas santykiuose ; šiuo požiūriu vaikų neturėjimas atrodo daugiau, kaip savaime suprantamas pasirinkimas. Istoriškai vyrams nenorint vaikų laikoma „normaliau“, moterys visada buvo labiau linkusios į motinystę. Kodėl dabar moterys vis dažniau nusprendžia neturėti vaikų ir kodėl tai visiškai normalus pasirinkimas? Pradėkime nuo nenumatytos prielaidos: netiesa, kad kiekviena moteris gimsta turėdama motinos instinktą savo DNR. Sprendimas turėti vaikų, jei tai daroma ne dėl savanaudiškumo ar noro išlaikyti vyrą, yra poelgis, susijęs su noru prisiimti didelę atsakomybę. Tai reiškia pasirinkimą saugoti, apsaugoti, auginti ir auklėti kitą žmogų. Vaikas nėra lėlė ir niekam nepriklauso, jį auginant reiškia mokyti, kaip tapti suaugusiu. Tai gyva būtybė, kurią sukuriame, bet kuri turi būti autonomiška ir rasti savo vietą pasaulyje bei save realizuoti. Neatsitiktinai sakoma, kad auklėjimo darbas yra pats naudingiausias, bet ir pats sunkiausias. Žmogus turi būti pats pilnai subrendęs ir pasirengęs tokiai atsakomybei. Norint turėti vaikų reikia pačiam turėti tvirtą pagrindą po kojomis, nenaudoti vaiko kaip gelbėjimosi rato. Kai kurios moterys turi ir kitus prioritetus: rasti mylimą darbą ir, pavyzdžiui, sukurti stulbinamą karjerą. Neteisinga smerkti už šį pasirinkimą ,nes galbūt moteris tiesiog nemėgsta vaikų ir nenori praleisti savo gyvenimo monotoniškoje buitinėje aplinkoje. Nėra nieko keisto jei moteris nenori gimdyti dėl galimų rizikų susijusių ne tik su kūnu ir sveikata. Nestabili ekonominė ir finansinė situacija moteris mąstančias į priekį priverčia atidėti gimdymą ir tai tik parodo jų didelį atsakomybės jausmą. Daugelis mergaičių nemėgsta vaikų,ne vien todėl , kad nemoka su jais elgtis ir bijo prarasti savo savarankiškumą bei gražias kūno formas po nėštumo. Yra moterų , kurios tiesiog yra labai ambicingos ir per daug atsakingai žiūri į jų auginimą. Dažna užsienietė tai daryti pasirenka ,tik pasiekus karjeros aukštumų ir netgi be vyro, o naudojantis dirbtiniu apvaisinimu arba tiesiog įsivaikinant. Ir tai yra normalu. Jau nekalbant apie tuos, kurie patyrė dramatiškų ir skaudžių išgyvenimų, dėl kurių jaučiasi negalintys būti gerais tėvais, ir tai taip pat parodo jų atsakingą požiūrį, o ne tik norą apsaugoti savo kūno linijas. Jeigu motinystė būtų traktuojama kaip meilė ir altruizmas, neturėtume tiek daug problemų Lietuvos šeimose ir nelaimingų vaikų vaikų namuose, nes kažkas nusprendė tapti motina neatsakingai arba dėl to , kad tai daro visi. Blogiausia, kai vaikas naudojamas vyrui išlaikyti arba santuokai sudaryti. Moteris kuri nenori vaikų yra ne tik normali , bet dažnai ir daug atsakingesnė nei kitos ,,supermamos''.
Dėl visų šių ir daugelio kitų priežasčių nėra tinkamo ir neteisingo pasirinkimo, svarbiausia, kad tai darome nes to be galo norime ir turime sąlygas tam realizuoti nepriklausant nuo kito žmogaus. Viskas priklauso nuo atsakymo į vieną klausimą: ar būčiau laiminga su kūdikiu viena nepriklausomai nuo partnerio? Dažnai pastojama ir netyčia, neplanuojant. Būna atvejų, kai kai kurios moterys, kurios visiškai nenorėjo vaikų, staiga sužino, kad laukiasi, ir dažnai tampa puikiomis motinomis. Kitos- tik sutikę tinkamą vyrą supranta, kad tikrai nori vaikų. Priėmus sprendimą gimdyti jau reikia mąstyti ne tik apie savo , bet ir vaiko laimę, ir jei jaučiame , kad jis nebus pilnai laimingas, tai gali padėti priimti tinkamą sprendimą prieš gimdant , bet kokiu atveju, pastojimas turi būti atsakingas. Kintamųjų yra tiek daug, nėra tinkamo sprendimo priėmimo recepto, viskas priklauso nuo to, ko moteris pati nori iš tikrųjų. Svarbiausia, nebūti egoistu ir atnešti kūdikį į pasaulį tik tada, kai to labai nori ir turi tvirtą pagrindą po kojomis nepriklausomai nuo vyro, ir ne todėl, kad tėvai, draugai ar visuomenė mums daro spaudimą. Matant laimingą draugę su vaiku dar nereiškia, kad mes būsime laimingos, nes draugė galbūt turi skirtingus prioritetus ir ambicijas. Geriau pripažinti, kad nenorite vaikų, ir rizikuoti nesuprantančių žmonių kritika, nei leisti juos į pasaulį ir rizikuoti savo ir vaiko asmenine laime. Santykiai ir meilė taip pat nėra amžini ir tos laimingai atrodančios namų šeimininkės šiandien , galbūt ateityje jausis kitaip ir pasigailės dėl savo sprendimų įvykus netikėtoms skyryboms, kurių skaičius Lietuvoje sparčiai auga . Tik neigiama patirtis mus priverčia suvokti, kas esame ir ko norime . Dėl minėtų rizikų mažas gimstamumas Lietuvoje neturėtų būti pakankamas pretekstas nerti į šeimą neatsakingai. Daug didesnė problema yra , kai neatsakingi tėvai sukuria šeimą, kurioje vaikai nesijaučia saugūs ir kai kuriais atvejais yra atiduodami net į vaikų namus.
Rinkimės atsakingai ir mąstykime į priekį, klausykime ne mamų ir močiučių , kurios galbūt neturėjo kito pasirinkimo , o tik savo vidinio jausmo. Šiandien mes renkamės , todėl atidžiai klausykime savo širdies nuolat pasveriant neigiamas ir teigiamas pasekmes. Laiminga ir savarankiška moteris gali apdovanoti laime ne tik savo vyrą ar vaiką , bet ir bendruomenę naudojantis savo pasiekimais ir laimėjimais verslo, teisinėje ar medicinos srityse , galbūt net išradus vaistus prieš vėžį , ar sukūrus efektyvų įstatymo projektą palengvinantį daugelio šeimų situaciją. Sėkminga moteris gali daryti gera daug didesniam žmonių ratui, daug didesniu mąstu.
O jeigu atsitiko taip , kad priėmėme vienokį ar kitokį sprendimą , dėl kurio gailimės- visada galime viską pradėti iš naujo. Niekada nevėlu mokytis ir kažką sukurti nuo nulio. Mūsų padėtis šiandien gali būti visai kitokia, jeigu uoliai sieksime tikslo,ir nesekmes pasitiksime ramiai , leisdami joms mus pamokyti, o ne sužlugdyti.
Straipsnio autorinės teisės priklauso- Feminizmo ir Lygybės Asociacijai
Parašykite savo straipsnį mums , visuomenei aktualia tema.
D. Kazėnaitės pokalbis su psichologu S. Stepanoff. Anot jos, jo atsakymai nustebins ne vieną. Tačiau tai, kas stebina labiausiai yra mažos moterų savivertės skatinimas, nuolat bandant įtikti vyrams, žeminant moters orumą, sieknt jas ,,patobulinti''vardan vyrų gerovės. Interviu skirtas visiems. Nuomonės formuotojai daro įtaką jaunoms merginoms-norėtųsi, kad pavadinimas būtų ,,Kodėl tampame nuobodūs?"To pasekoje, dažna moteris kaltina vyrus dėl nepagarbos, tačiau pirmiausiai pradėkime gerbti save
Copyright © 2021 Feminizmo ir Lygybės Asociacija
VISOS TEISĖS SAUGOMOS. Nepilnamečiams turinys nepritaikytas, asmenims neturintiems 18 metų skaityti draudžiama.
Web Designer